Kodėl ji vyksta?

Šiuolaikinė globalizacija skatina ne tik mokslinę ir technologinę pažangą bei augančią tarptautinės prekybos apimtį, bet ir naujų transnacionalinio pobūdžio grėsmių atsiradimą. Mažėjant didelių tarpvalstybinių karų tikimybei, piktavalių režimų, nevalstybinių darinių ir teroristų grupių keliama grėsmė tarptautiniam saugumui didėja. Dar didesnį pavojų kelia tikimybė, kad bus panaudoti teroristų ar piktavalių režimų žinioje esantys masinio naikinimo ginklai.

Keičiasi ir pats konfliktų pobūdis. Konfliktai vis dažniau yra asimetriniai, atviri koviniai veiksmai yra intensyvesni, bet trumpesni, mūšiai iš atviros erdvės dažniau persikelia į tankiai apgyvendintus miestus. NATO pajėgos turi sugebėti kovoti su sunkiai nustatomu priešu, naudojančiu netradicinius kovos metodus. Teroristai daugiausia naudoja priemones, kurios nukreiptos ne prieš valstybių teritoriją ir net ne prieš karinius objektus, bet prieš lengvai pažeidžiamus civilinės veiklos centrus (ambasadas, oro uostus, autobusų ir traukinių stotis) ar tiesiogiai prieš civilius gyventojus (masinio susibūrimo vietas, stadionus ir pan.).

Nepaisant politinės ir ekonominės integracijos procesų, daugelyje pasaulio regionų nesiliauja ginkluoti konfliktai ir pilietiniai karai (Europoje, Afrikoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose). Yra nemaža tikimybė, kad ir ateityje dėl didėjančio kai kurių šalių ekonominio atsilikimo, socialinės įtampos ar autoritarinių režimų pasipriešinimo demokratiniams procesams kils pilietiniai karai, kurie gali apimti ištisus regionus. Tarptautinė bendrija turės rengti naujas taikos palaikymo, atsako į krizes operacijas ir kovines operacijas prieš teroristines grupuotes ir terorizmą remiančias vyriausybes, siekiančias įsigyti ar panaudoti masinio naikinimo ginklą ir keliančias grėsmę tarptautiniam saugumui.

Taigi keičiasi kariuomenės vaidmuo: šalia tradicinės misijos ginti šalies teritoriją nuo išorinės agresijos kariuomenė turi daugiau dėmesio skirti uždaviniams, kurie anksčiau laikyti antraeiliais: teikti pagalbą civilinėms institucijoms teroristinių išpuolių atveju, padėti kovoti su gamtos stichijomis, saugoti svarbius valstybės objektus. Šiuolaikinės globalinės grėsmės tarpsta politinio nestabilumo ir konfliktų apimtuose regionuose, todėl kariuomenės turi būti pasiruošusios dalyvauti įvairaus tipo ir intensyvumo tarptautinėse operacijose toli nuo namų. Tokioms operacijoms vykdyti reikia labai gerai parengtų ekspedicinių pajėgų, kurios gali išsilaipinti, išsiskleisti ir sėkmingai įvykdyti užduotis net ir itin priešiškoje aplinkoje. Kilus rimtai grėsmei Aljanso saugumui, Lietuvai kartu su sąjungininkėmis gali tekti imtis prevencinių veiksmų prieš valstybes ar grupuotes tokių valstybių viduje.