Koks NATO tikslas?
Svarbiausias NATO tikslas –  užtikrinti visų jos narių saugumą bei puoselėti taiką. Šio tikslo Aljanso narės siekia kartu planuodamos gynybą, konsultuodamosios saugumo klausimais, problemas spręsdamos diplomatiniais būdais, o iškilus grėsmei – kolektyvinėmis karinėmis priemonėmis.

Kokie NATO valstybių tarpusavio įsipareigojimai?
NATO narės supranta saugumą kaip vientisą ir nedalomą. Tai reiškia, kad vienos ar kelių narių užpuolimas yra laikomas visų Aljansui priklausančių valstybių užpuolimu. Pagal 5-ąjį Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsnį NATO narės įsipareigoja kartu gintis nuo agresijos.

Kas vadovauja NATO?
Aukščiausia NATO institucija – Šiaurės Atlanto taryba. Tarybą sudaro visų Aljanso narių nuolatiniai atstovai (Lietuvos atstovas – ambasadorius Linas Linkevičius), susirenkantys mažiausiai kartą per savaitę. Taryba taip pat susirenka aukštesniu lygiu, dalyvaujant užsienio reikalų ministrams, gynybos ministrams arba valstybių (vyriausybių) vadovams, bet, nepriklausomai nuo to, kokiu lygiu ji susitinka, jos valdžia ir sprendimų priėmimo galia išlieka tokia pati, o jos sprendimai turi tą patį statusą bei galiojimą.
Šiaurės Atlanto Tarybai pirmininkauja Generalinis Sekretorius, kuris visų Aljanso valstybių sutarimu išrenkamas ketverių metų kadencijai. Pagrindinė NATO Generalinio sekretoriaus pareiga – koordinuoti ir plėtoti konsultacijų ir sprendimų priėmimų procesą visame Aljanse. Jis vadovauja ne tik Šiaurės Atlanto Tarybos, bet ir daugelio kitų svarbių NATO institucijų (Gynybos planavimo komiteto, Branduolinio planavimo grupės ir kt.) darbui. Šiuo metu NATO Generalinio sekretoriaus pareigas eina olandas Jaapas De Hoopas Schefferis.

Kas gali tapti NATO nare?
NATO yra įsipareigojusi vykdyti „atvirų durų” politiką. Pagal Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnį, bet kuri Europos šalis, atitinkanti tam tikrus politinius, ekonominius ir karinius reikalavimus, gali, Šiaurės Atlanto Tarybos kvietimu, prisijungti prie NATO.
Narystės Aljanse siekiančioms šalims gali būti pasiūlytas Narystės veiksmų planas – gairės, padedančios šalims kandidatėms geriau pasirengti narystei. Taip pat gali būti naudojamos kitos pasiruošimo narystei priemonės, pavyzdžiui, Metinės nacionalinės veiksmų programos.

Ar NATO turi kariuomenę?
Sąvoka „NATO kariuomenė” arba „NATO pajėgos” gali klaidinti, nes NATO neturi nuolatinės kariuomenės. Kiekviena NATO narė įsipareigoja suteikti Aljansui tam tikrą skaičių tam tikro tipo pajėgų NATO operacijoms vykdyti. Šias pajėgas kontroliuoja pati valstybė, kol jų pareikalaujama ir už jas atsakinga tampa NATO karinė vadovybė.
Kita vertus, NATO turi nuolatinių kolektyvinių karinių pajėgumų: daugianacionalinius štabus, NATO išankstinio įspėjimo iš oro pajėgumus, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą ir kt.

Ar NATO veikia Afganistane?
Nuo 2003 metų NATO vadovauja tarptautinei operacijai ISAF (angl. International Security Assistance Force), kurios tikslas – Afganistano rekonstrukcija ir saugumo bei stabilumo užtikrinimas šioje šalyje. Afganistano atstatymo darbuose dalyvauja ne tik visos 26 NATO valstybės, bet ir 15 Aljansui nepriklausančių šalių. Tai pirmoji tokio pobūdžio NATO misija už Europos ribų.
Plačiau apie NATO vaidmenį Afganistane (anglų kalba) žiūrėti čia.

Ar NATO veikia Irake?
NATO vaidmuo Irake apsiriboja Irako saugumo pajėgų mokymo misija.
Plačiau apie šia misiją (anglų kalba) žiūrėti čia.

Kokie NATO santykiai su Rusija?
Po 2008 m. rugpjūčio karo Gruzijoje NATO buvo nutraukusi formalius ryšius su Rusija – buvo sustabdyta NATO – Rusijos Tarybos (NRT) veikla. 2009 m. kovo mėnesį susirinkę NATO užsienio reikalų ministrai nusprendė atnaujinti bendradarbiavimą.
Svarbiausiuose strateginiuose Aljanso dokumentuose Rusija yra laikoma NATO strategine partnere. NATO – Rusijos taryba buvo įsteigta 2002 m. NATO šalys ir Rusija konsultuojasi svarbiausiais saugumo klausimais. Pagrindinės bendradarbiavimo kryptys – kova su terorizmu, masinio naikinimo ginklų neplatinimas, kova su narkotikų prekyba, krizių valdymas.
NATO ir Rusijos nuomonės svarbiais tarptautinės politikos klausimais dažnai išsiskiria. Daugiausia diskusijų sulaukia Rusijos veiksmų ir įsipareigojimų nevykdymo Gruzijoje, JAV priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimo Europoje, Konvencinės ginkluotės Europoje sutarties klausimai.
Plačiau apie NATO – Rusijos santykius (anglų kalba) žiūrėti čia.

Kas būtų, jei viena NATO narė užpultų kitą narę?
Esminis NATO tikslas – siekis užtikrinti taiką ir saugumą. Aljanso narės įsipareigojo visus ginčus spręsti taikiomis priemonėmis, be to, Aljanso šalys turi gilias demokratijos tradicijas, ir šiandien neįtikėtina, kad viena NATO narė siektų užpulti kitą valstybę narę. Daugiau kaip penkiasdešimties metų Aljanso sėkmingo gyvavimo patirtis rodo, kad visus nesutarimus galima spręsti taikiai – derybų ir kompromiso būdu.

Ar galima išstoti iš NATO?
Taip. Aljansas gina ir užtikrina tiktai laisvų ir nepriklausomų valstybių saugumą, todėl gerbia jų laisvą valią apsispręsti ir pasitraukti iš organizacijos. Remiantis 13-uoju Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsniu, valstybė gali atsisakyti narystės Aljanse.

Kuo narystė NATO naudinga Lietuvai?
Narystė organizacijoje, kurios saugumo pagrindas yra kolektyvinė gynyba ir kurios narės vadovaujasi tomis pačiomis demokratinėmis vertybėmis kaip ir Lietuva –  patikimiausias Lietuvos saugumo užtikrinimo būdas. NATO šiandien yra efektyviausia pasaulyje tarpvalstybinė kolektyvinio saugumo sistema, kuri suteikia Lietuvai patikimas saugumo garantijas.
Pavyzdžiui, NATO Baltijos šalyse vykdo oro policijos misiją, kurios tikslas – saugoti Baltijos šalių oro erdvę taip užtikrinant NATO Europos oro erdvės vientisumą.
NATO yra transatlantinis politinis forumas, suteikiantis galimybę Lietuvai realizuoti užsienio politikos tikslus, atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Lietuvai rūpimas problemas.
Be to, Aljanso suteikiamas saugumas užtikrina palankias sąlygas šalies ekonominei ir technologinei plėtrai, užsienio investicijoms Lietuvoje.

Kaip Lietuva veikia NATO organizacijoje?
Visų pirma, Lietuva kaip NATO narė dalyvauja visų svarbiausių Aljanso sprendimų priėmimo procese – Lietuva turi savo atstovus visose svarbiausiose NATO institucijose.
Antra, Lietuva intensyviai dalyvauja NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose (Afganistane, Kosove ir Irake) bei įvairiose Aljanso iniciatyvose.
Trečia, Lietuva sparčiai modernizuoja savo kariuomenę, siekdama sukurti visus NATO standartus atitinkančias ginkluotąsias pajėgas.

Ar gerai apginkluota Lietuvos kariuomenė? Ar esame pasiruošę dalyvauti NATO operacijose?
Lietuvos kariuomenė jau dabar realiai dalyvauja karinėse operacijose kartu su NATO šalių ir partnerių kariuomenėmis. Visa įsigyjama ginkluotė ir technika atitinka NATO reikalavimus, todėl ji gali būti panaudojama NATO operacijose. Lietuva gauna nemažai NATO standartus atitinkančios įrangos ir ginkluotės iš įvairių NATO šalių ir partnerių, kurie šiuo metu mažina savo ginkluotąsias pajėgas. Lietuva perka tik moderniausią ginkluotę.
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų plėtros prioritetas – sausumos pajėgos, todėl tiek karinės jūrų pajėgos, tiek karinės oro pajėgos atlieka santykinai nedaug taikos ir karo meto užduočių, kurių pagrindinės yra: oro erdvės ir jūros stebėjimas ir kontrolė, paieškos ir gelbėjimo operacijos, infrastruktūros, reikalingos partnerių pastiprinimui rengimas, aptarnavimas ir išlaikymas. Šioms funkcijoms vykdyti karinės jūrų ir oro pajėgos turi reikiamą įrangą.

Krašto apsaugos ministerijos informacija