Admirolas J.Stavridis Petropavlovsko forte Sankt Peterburge, Rusijoje, nato.int nuotr.

“Mūsų dalyvavimas turi būti visapusis keitimasis informacija arba mes iš viso nedalyvausime”, – sakė jis žurnalistams po NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno pareiškimo.

Diena anksčiau JAV prezidentas Barackas Obama užsitikrino NATO paramą ambicingo Europos raketinio skydo kūrimui. Šis skydas turi saugoti nuo vis modernesnių Irano balistinių raketų ir branduolinės programos, kurios tikslas, kaip teigia Vakarai, yra branduolinių ginklo gamyba.

B.Obama šeštadienį gyrė Rusijos sprendimą ir sakė, kad jis “praeities įtampos šaltinį paverčia potencialaus bendradarbiavimo (kovojant) su bendra grėsme šaltiniu”.

Jis pridūrė, jog susitarimus dėl PRG rodo, kad sėkminga jo administracijos vykdoma santykių su Rusija “perkrovimo” politika.

Optimistiškai nusiteikęs A.F.Rasmussenas sakė, kad šalys keisis informacija dėl grėsmių Europos padangėje ir “galima įsivaizduoti, kad jos ims bendradarbiauti numušant skrendančias raketas”.

“Aš labai patenkintas, kad prezidentas Medvedevas priėmė šį siūlymą”, – pridūrė jis.

Du svarbius neatsakytus klausimus dėl raketinio skydo – ar jis veiks ir ar europiečiai gali tai sau leisti – NATO narės kol kas atidėjo į šalį, kad galėtų šį susitarimą pateikti kaip NATO solidarumo stiprinimą.

D.Medvedevas apie šiuos klausimus kalbėjo tiesiai šviesiai: “Gana akivaizdu, kad ir patys europiečiai ne iki galo įsivaizduoja, kaip jis atrodys, kiek jis kainuos. Tačiau visi supranta, kad raketinės gynybos sistema turi būti visapusis”.

NATO sako, kad sistema atsieina palyginti pigiai, kai išlaidos padalijamos visoms 28 Aljanso valstybėms, – 200 mln. eurų per 10 metų. Tačiau kritikai tvirtina, kad tai didelė kaina Europai, kenčiančiai nuo skolų krizės, kuri padidino nedarbą ir tuo pačiu metu privertė vyriausybes didinti mokesčius, apkarpyti paslaugas bei valstybės tarnautojų algas.

B.Obama sakė, kad šia raketine sistema “reaguojama į mūsų laikų grėsmes” ir kad ji “rodo mūsų ryžtą ginti savo piliečius nuo balistinių raketų grėsmės”. Prezidentas tiesiogiai Irano nepaminėjo – jis atsižvelgė į NATO narės Turkijos, kuri grasino blokuoti susitarimą, jei bus išskirta jos kaimynė, norą.

Susitikime Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi konstatavo, kad “sunkumų ruožas įveiktas”.

Turkijos prezidentas Abdullah Gulas šeštadienį sakė, kad NATO įvykdė jo šalies reikalavimus ir kad susitarimas “atitinka … tai, ko mes norėjome”. “Esame tuo patenkinti”, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Prancūzija, kuri turėjo abejonių dėl to, kad raketinio skydo planas gali pasirodyti kaip pakaitalas branduolinei atgrasinimo priemonei, sakė, jog taip pat pasirašė, kai jos susirūpinimas buvo išsklaidytas.

“Prancūzija būtų atsisakiusi vienašališko projekto, atitrūkusio nuo realybės, brangaus arba jei jis būtų buvęs … priešiškas Rusijai, arba būtų buvęs pakaitalas branduolinei atgrasinimo priemonei”, – sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Jis pažymėjo, kad nė viena šalis nebuvo konkrečiai paminėta kaip raketinės gynybos objektas, tačiau pridūrė: “Prancūzija vadina daiktus tikraisiais vardais: šiandien raketų grėsmė yra Iranas”.

Pagal susitarimą, jau dabar Europai planuojama ribota JAV raketų gaudytuvų ir radiolokatorių sistema, apimanti gaudytuvus Rumunijoje bei Lenkijoje ir galimus radiolokatorius Turkijoje, būtų susieta su išplėstu pačios Europos raketinės gynybos skydu.

Taip būtų sukurta plataus masto sistema, sauganti visas NATO šalis nuo vidutinio nuotolio raketų atakų.

D.Medvedevas atvyko į Lisaboną antrąją susitikimo dieną, kai 28 Aljanso šalys paskelbė, kad kurs bendrą priešraketinės gynybos sistemą, taip pat pakvies dalyvauti šiame projekte Rusiją.

Šis Aljanso valstybių lyderių gestas žymi visišką NATO, kuris po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurtas Vakarų Europai nuo sovietų grėsmės ginti, strategijos pasikeitimą.

Pastaraisiais metais Maskva žiūrėjo į Amerikos planus kurti priešraketinį skydą kaip į jai keliamą rimtą grėsmę, nepaisydama Vašingtono patikinimų, kad sistema kuriam apsiginti nuo galimų raketų paleidimų iš tokių šalių, kaip Iranas.

Penktadienį buvo priimta nauja NATO strateginė koncepcija artimiausiems 10 metų, joje sakoma, kad NATO nekelia “jokios grėsmės” Rusijai. Šį dokumentą penktadienį patvirtino 28 NATO šalių lyderiai.

“NATO nekelia jokios grėsmės Rusijai. Priešingai, mes norime tikro NATO ir Rusijos strateginio bendradarbiavimo, ir mes veiksime atitinkamai, laukdami, kad Rusija atsakys tuo pačiu”, -sakoma dokumente.

Teiginys, kad NATO nekelia grėsmės Rusijai, buvo pirmą kartą įtrauktas į Aljanso koncepciją.

Lisabonos susitikimas buvo pirmasis po Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto 2008 metų rugpjūtį, dėl kurio buvo įšaldyti NATO santykiai su Rusijakeliems mėnesiams.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.

Kremlius, nato.int nuotr.

“Šiuo metu aš nematau situacijos, kad Rusija galėtų prisijungti prie Šiaurės Atlanto aljanso. Ir jeigu jis pasikeis tiek, kad iškils klausimas dėl mūsų glaudesnio bendradarbiavimo su juo, aš manau, čia negali būti jokių uždarų temų”, – sakė D.Medvedevas spaudos konferencijoje pasibaigus Rusijos ir NATO viršūnių susitikimui.

Pasak Rusijos valstybės vadovo, esant gerai valiai ir partnerių Aljanse norui, visas šias temas galima svarstyti.

D.Medvedevas konstatavo, kad šiuo metu Rusijos ir NATO santykiai tapo artimesni, skaidresni ir labiau nuspėjami.

“Šių santykių galimybės anaiptol neišsemtos. Aš tikiuosi, kad mūsų požiūrių dėl visų pozicijų suartėjimas bus tęsiamas. Čia aš po šio susitikimo nusiteikęs optimistiškiau nei buvau iki tol”, – pridūrė jis.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lisabonoje, president.lt nuotr.

“Penktasis straipsnis Baltijos šalims pagaliau realiai pradėjo veikti. Turime viską, ko šiame susitikime reikalavome. Turime Lietuvos apginamumo įtvirtinimą, NATO patvirtino atvirų durų politiką, tai reiškia, kad visos šalys, kurios yra demokratinės ir vykdys visus reikalavimus, galės tapti narėmis. Aljansas patvirtino, jog tampa organizacija, pasirengusia priimti visus dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkius, tarp jų ir kibernetinių atakų, energetinio saugumo ir kitų”, – sakė Lietuvos vadovė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat pabrėžė, jog nėra pamato baimintis aljanso atversto naujo bendradarbiavimo puslapio su Rusija. Pasak Prezidentės, šaltojo karo laikai baigėsi ir visos šalys sutaria, jog būtina ieškoti naujų bendradarbiavimo su Rusija būdų ir perspektyvų.

“Rusiją kviečiame bendradarbiavimui, dialogui, tačiau ne susiliejimui su NATO. Bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms. Turime trečiuosius priešus, su kuriais reikia kovoti bendrai. Dabartinis bendradarbiavimas su Rusija ginkluotės ir priešraketinės gynybos srityje atveria naujas saugumo garantijas ir Lietuvai. NATO neatsisako jokių savo teisių, prioritetų ir atsakomybės. Rusija, per šį bendradarbiavimą taip pat įtraukiama į atsakomybės prisiėmimą, užtikrinant saugumą tiek Europoje, tiek pasaulyje. Tai naudinga ir Lietuvai. Džiaugiuosi, jog į visus mums svarbius jautrumus, į mūsų pareikštas pastabas atsižvelgta. Tikimės, jog tą pasitikėjimą, kurį šiandien Rusijai pademonstravo NATO šalys, Rusija supras, priims ir atsakys tuo pačiu,” – teigė Prezidentė.

Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, dvi dienas trukęs NATO valstybių vadovų susitikimas parodė, jog šalys pademonstravo, kad turi pakankamai politinės valios suteikti naują impulsą aljanso veiklai, vykdyti būtinas vidaus reformas, stiprinti kolektyvinę gynybą ir vaisingai bendradarbiauti su likusiu pasauliu.

“Atsinaujinusi NATO pasirengusi prisiimti atsakomybę ant savo pečių ir džiaugiuosi, jog Lietuva sugebėjo šiame istoriniame aljanso raidos etape dalyvauti labai ryškiai,” – sakė Lietuvos vadovė.

Prezidentės spaudos tarnyba

Afganistano prezidentas susitinka su NATO generaliniu sekretoriumi, nato.int nuotr.

„Mes pradėjome procesą, kuriuo Afganistano žmonės vėl taps šeimininkais savo namuose“, – pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas per spaudos konferenciją, surengtą po aljanso lyderių susitikimo.

Afganistano pajėgos pradės saugumo operacijų vadovavimo perėmimą kitais metais, iš pradžių keliuose rajonuose ir provincijose, palaipsniui plečiant šį procesą po visą šalį, pažymėjo A. F. Rasmussenas.

„Tikslas yra toks – iki 2014 metų pabaigos Afganistano pajėgos perims vadovavimą (karinėje srityje) visoje šalyje“, – pasakė NATO vadovas, greta jo stovint Afganistano prezidentui Hamidui Karzai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui.

A.F. Rasmussenas pažadėjo, kad Aljansas palaikys Afganistaną ir pasibaigus perdavimo laikotarpiui.

„Mes liksime po perdavimo atlikdami palaikymo vaidmenį“, – sakė jis.

„Prezidentas H. Karzai ir aš pasirašėme susitarimą dėl ilgalaikio NATO ir Afganistano bendradarbiavimo, kuris išliks užbaigus mūsų kovinę misiją“, – pridūrė A. F. Rasmussenas.

„Kalbant paprasčiau, jeigu Talibanas ar dar kas nors sieks mus išvaryti, tegu užmiršta tai. Mes liksime tol, kol bus baigtas mūsų darbas“, – pabrėžė jis.

Afganistano prezidentas H. Karzai šeštadienį pasakė turįs vilčių, kad „sunkumai“, apie kuriuos jis pranešė Aljanso lyderiams apie JAV vadovaujamas karines operacijas Afganistane, bus išspręsti.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.

nato.int nuotr.

Ši sutartis įpareigoja NATO nares dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) baterijas, kurios galėtų numušti atskriejančias bet kurio ateityje galinčio atsirasti priešo raketas, o Maskva raginama prijungti prie bendro tinklo savąsias gynybos sistemas.

Naujoji sutartis dėl PRG skydo tapo paskatinimu NATO lyderiams, besiruošiantiems antrajai Lisabonoje vykstančio Aljanso viršūnių susitikimo dienai, kurią mėginama susitarti dėl karo Afganistane užbaigimo plano.

“Pirmąkart susitarėme išvystyti priešraketinės gynybos pajėgumus, kurie būtų pakankamai stiprūs, kad apimtų visą NATO teritoriją ir gyventojus Europoje, taip pat Jungtines Valstijas”, – per susitikimą sakė B.Obama.

Rusija iki šiol įnirtingai kritikavo ankstesnius JAV priešraketinės gynybos planus, laikydama juos tiesiogine grėsme savo branduoliniam arsenalui. Maskva reikalavo, kad anksčiau Vašingtono siūlytų PRG planų būtų atsisakyta.

Tačiau 28 NATO šalys tikisi, kad Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą bus įmanoma palenkti į savo pusę per šeštadienį vyksiančias derybas su Aljansu. Tokios NATO ir Kremliaus vadovo derybos vyks pirmą kartą nuo Rusijos ir Gruzijos karo 2008 metais.

“Dabar tai nebe konflikto, o bendradarbiavimo sritis”, – sakė JAV Ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas išreiškė viltį, kad Rusija ir Aljansas pradės bendrą tyrimą, kaip Maskva galėtų prisidėti prie PRG sistemos. Jeigu šios viltys pasiteisintų, toks žingsnis bylotų apie aiškiai sušvelnėjusią Maskvos poziciją.

Naujoje “strateginėje koncepcijoje”, kurioje NATO nusistatė prioritetus ateinančiam dešimtmečiui, nurodoma, kad Aljansas įsipareigojo “kurti pajėgumus, siekiant ginti mūsų gyventojus ir teritorijas nuo balistinių raketų atakų, kurie bus centrinis mūsų kolektyvinės gynybos elementas”.

“Aktyviai siekime bendradarbiauti priešraketinės gynybos srityje su Rusija ir kitais euroatlantiniais partneriais”, – sakoma NATO misijos deklaracijoje.

Aljanso lyderiai šį planą ketina išsamiau svarstyti per darbinius pietus.

B. Obama taip pat užsitikrino savo sąjungininkų Europoje paramą, siekiant įtikinti JAV Senatą ratifikuoti svarbią sutartį su Rusija dėl branduolinio nusiginklavimo.

“Žinia, kurios čia atvykęs sulaukiau iš kitų NATO lyderių, negali būti aiškesnė: naujoji START (Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis) sustiprins mūsų aljansą ir Europos saugumą”, – JAV vadovas sakė žurnalistams.

A. F. Rasmussenas perspėjo, kad bet koks delsimas ratifikuoti šią sutartį “būtų kenksmingas saugumui Europoje”.

Pagal naująją START, kurią D.Medvedevas ir B. Obama pasirašė balandį, abi šalys įsipareigojo sumažinti panaudojimui parengtų branduolinių kovinių galvučių skaičių apriboti iki 1 550. Šis skaičius yra apie 30 proc. mažesnis nei numatytas ankstesnėje START, pasirašytoje 2002 metais.

Aljanso lyderiai taip pat įsipareigojo palaikyti B. Obamos užmojį įtikinti pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, tačiau pabrėžė, kad Aljansas išliks branduolinis, kol pasaulyje bus atominių bombų.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.

Akimirkos iš NATO Viršūnių susitikimo Lisabonoje, president.lt nuotr.

“Pagaliau turime sprendimą, kuris garantuos Lietuvos saugumą daugeliui metų į priekį. Visi valstybių vadovai vieningai patvirtino naująją NATO strateginę koncepciją, kurioje įtvirtinti ilgalaikiai apginamumo planavimo, kolektyvinės gynybos principai. Džiaugiuosi, kad aktyvios Lietuvos pastangos davė rezultatų ir septintaisiais narystės metais turime šiais principais pagrįstus konkrečius Lietuvos ir kitų Baltijos šalių apginamumo planus. Lietuvos žmonėms dabar garantuotas didesnis saugumas,” – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, strateginėje koncepcijoje numatytas ir atsakas naujo pobūdžio grėsmėms, tokioms kaip kibernetinės atakos, energetinė priklausomybė ir izoliacija, terorizmas. Prezidentė taip pat akcentavo, jog svarbu, kad naujoje aljanso koncepcijoje taip pat išlaikytas “atvirų durų” principas, kuris neužkerta kelio tolimesnei NATO plėtrai, priimant tokias šalis, kaip Gruzija ir Ukraina, jei šios šalys pačios pageidaus ir įrodys, jog yra deramai pasirengusios.

NATO viršūnių susitikimas darbą tęs šeštadienį. Rytoj įvyks NATO ir Rusijos viršūnių susitikimas.

Prezidentės spaudos tarnyba

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi A.F.Rasmussen, president.lt nuotr.

“Tai labai svarbus susitikimas Lietuvai. Naujoje NATO koncepcijoje įtvirtinami principai, kurie daugeliui metų į priekį suteiks Lietuvai realias saugumo garantijas, paremtas konkrečiais apginamumo planais. Džiaugiuosi, kad atkaklių Lietuvos pastangų dėka, didesniu saugumu galės džiaugtis visų trijų Baltijos šalių žmonės”, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

NATO viršūnių susitikime taip pat bus aptarti kiti aktualūs NATO reformų ir optimizavimo klausimai, bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis, įvyks NATO ir Rusijos viršūnių susitikimas.

Prezidentės spaudos tarnyba

New NATO, nato int. nuotr.

Naujojo dokumento, kuris turi pakeisti 1999 metais parašytą koncepciją, projektą parengė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, atsižvelgdamas į ekspertų komisijos, kuriai pirmininkavo buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright, rekomendacijas.

Kartą per dešimtmetį skelbiamos misijos deklaracijos tekstas nebus skelbiamas, kol valstybių ir vyriausybių vadovai jį priims penktadienį ir šeštadienį Lisabonoje vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, tačiau A.F.Rasmussenas pateikė plačias šio dokumento gaires.

Vienas už visus, visi už vieną

Tikimasi, 11 puslapių dokumente bus dar kartą patvirtintas prieš 61 metus sudarytos Šiaurės Atlanto sutarties 5-ame straipsnyje išdėstytas svarbiausias Aljanso kolektyvinės gynybos principas: bet kurios atskiros NATO šalies užpuolimas būtų laikomas puolimu prieš visas bloko nares.

XXI šimtmečio grėsmės

Naujoje koncepcijoje numatoma modernizuoti NATO, kad jis būtų pajėgus atremti XXI šimtmetyje kylančias grėsmes, tokias kaip pasaulinis terorizmas, balistinės raketos, kibernetinės atakos ir išpuoliai prieš strateginius energetikos išteklius.

Visapusis požiūris

NATO reikalingas “visapusis požiūris” į konfliktus koordinuojant politinę, karinę ir civilinę sritis, A.F.Rasmussenas pareiškė spalio 8 dieną pasakytoje kalboje.

Aljansas turėtų vystyti “mažuosius civilinius pajėgumus”, kurie padėtų veiksmingiau bendradarbiauti su partneriais, tokiais kaip Jungtinės Tautos (JT) ir Europos Sąjunga (ES).

Generalinis sekretorius pridūrė, kad NATO taip pat turi atsižvelgti į pamokas, įgytas “labai didele kaina” Afganistano kare, pabrėždamas, kad afganų nacionalinių pajėgų mokymo procesas turėjo būti pradėtas nuo pat šio konflikto pradžios.

Partnerystė

Tikimasi, kad naujoje strateginėje koncepcijoje bus paraginta išplėsti šiuo metu gyvuojančią partnerystę su šalimis, tokiomis kaip Australija, Pietų Korėja ir Japonija, taip pat su Artimųjų Rytų valstybėmis ir Rusija.

Tikėtina, kad joje taip pat bus numatyta vykdyti politines ir karines konsultacijas su kylančiomis galybėmis, tokiomis kaip Indija, Kinija ir Brazilija.

Branduoliniai ginklai

A.F.Rasmussenas sakė, kad į naują NATO koncepciją veikiausiai bus įtrauktas JAV prezidento Baracko Obamos išsakytas siekis įtikinti pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, tačiau tai pat pabrėžė, jog branduoliniai arsenalai turi išlikti, kol egzistuoja atominių atakų grėsmė.

Reforma

Taip pat tikimasi, jog NATO lyderiai pritars planuojamai reformai, turinčiai optimizuoti karinio bloko aparatą, tačiau audringų politinių diskusijų galinčios sukelti derybos dėl to, kurios šalys praras Aljanso struktūras, prasidės tik praėjus keliems mėnesiams po susitikimo Lisabonoje.

Aljansas planuoja konsoliduoti 14 savo agentūrų, kurios veikia septyniose šalyse ir turi 6 tūkst. darbuotojų. Jos bus transformuotos į tris struktūras, kurios rūpinsis kariniais pirkimais, sistemų priežiūra ir informacija.

NATO pertvarkys savo vadovybės struktūrą – iš 11 štabų liks tik septyni, o jų pareigūnų skaičius bus sumažintas nuo 13,5 tūkst. iki mažiau nei 9 tūkst., siekiant, kad juos būtų lengviau dislokuoti į tolimus konfliktų židinius, tokius kaip Afganistanas.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.

“JAV ir Rusija “perkrovė” santykius. Tą patį reikia padaryti Rusijai ir NATO. Lisabonoje mes galime aiškiai duoti suprasti, kad Rusija yra (NATO) partnerė, o ne priešininkė”, – pažymi JAV prezidentas.

JAV prezidentas susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi, nato.int nuotr.

Kadangi Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dalyvaus Rusijos ir NATO tarybos posėdyje, “mes galėsime atnaujinti savitarpiškai naudingą NATO ir Rusijos praktinį bendradarbiavimą”, pabrėžė jis.

“Mes galime aktyviau bendradarbiauti dėl Afganistano, kovodami su narkotikų prekyba, taip pat pašalindami grėsmes XXI amžiaus saugumui – ir dėl branduolinio ginklo platinimo problemų, ir dėl pasipriešinimo karingų formų ekstremizmui”, – sakoma straipsnyje.

“Plėtodami bendradarbiavimą priešraketinės gynybos srityje mes galime paversti problemą, anksčiau kėlusią įtampą, galimybe bendradarbiauti kovojant su bendra grėsme”, – pažymima jame.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.

Prof.Vytautas Landsbergis, asm. albumo nuotr.

“Rusijos vadovybė nori pozicijos, kur Europos valstybės manytų, kad bet koks sprendimas dėl saugumo iššūkių būtų “neįmanomas be Rusijos”, – kas reiškia veto teisę dėl bet kokios NATO plėtros ir atsisakymą NATO vienai apibrėžti grėsmes”, – naujienų portalui Euobserver.com sakė V.Landsbergis.

“Tai atrodo kaip viščiukų derybos su lape, kuriose Rusija nori, kad jai būtų suteikta visa, ko ji nori, bet jokio “perkrovimo” iš jos pusės”, – sakė politikas.

V.Landsbergis tvirtino, kad būtų klaida “nuraminti” Rusiją deklaruojant, kad ji “nėra priešė”, kai su NATO valstybėmis Maskva ir toliau elgiasi kaip su priešėmis.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.