Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, asmeninio albumo nuotr.

Bet, tiesą sakant, ir Vakarų Europos šalys anaiptol ne viską supranta sudėtingame XXI amžiaus įvykių verpete ir politiniame audinyje. Dalį iškreiptos politinės ir socialinės optikos galima paaiškinti įvairiais mąstymo trombais – Realpolitik, nenoru erzinti Rusijos ir Kinijos, oportunizmu, apskritai europietiška politine veidmainyste, provincializmu ir pasitikėjimu viena saugia politine doktrina ir politiniu korektiškumu.

Bet tai ne vienintelės priežastys. Esama ir nežinojimo. Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad kai ko mūsų kolegos paprasčiausiai nesupranta ir nuoširdžiai nežino. Kai ką žino ir tiesiog amoraliai meluoja – čia visiškai sutinku su Sergejaus Adamovičiaus Kovaliovo nuomone apie tylią išdavystę tų idealų, kurie kaitaliojami it mainoma moneta. Bet kai ko ir iš tikrųjų nežino.

Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslai yra toji programa, kurios aptarimas Europos Parlamente nenumaldomai išryškino Vakarų ir Rytų Europos nutolimo ir priartėjimo kaitos balansą. Kaip mes įsivaizduojame pačias problemiškiausias ir vargingiausias pasaulio vietas? Kokios jos? Standartinio Vakarų Europos kairuolio požiūriu, tik Afrika yra tas žemynas, kur sutelktas visas žmonijos vargas, neteisybė, nesaugumas ir sukrėtimai. Man buvo nuostabu matyti, kad kaip didelis atradimas jiems nuskambėjo informacija apie tai, kad čia pat, Europoje, egzistuoja baisus skurdas ir vargas – Moldova, esanti ES narės Rumunijos pašonėje, yra pati skurdžiausia Europos šalis.

Kaip sensacija nuskamba informacija, kad tuberkulioze Ukrainoje ir Moldovoje serga 300 žmonių iš 10 0000; kad Vidurio Azijoje politiniai režimai Uzbekistane ir Turkmėnistane artėja prie totalitarinio valdymo ir bet kokios laisvės ir pilietinių teisių užuomazgos atmetimu toli pranoksta Pietryčių Azijos režimus; kad Uzbekistane egzistuoja vaikų vergovės formos – priverstinis vaikų darbas, lydimas baisių jų gyvenimo sąlygų; kad šiame regione nuolat yra nesaugu ir kad bet kokios reformos anksčiau ar vėliau subliūkšta dėl korupcijos ir politinio nestabilumo.

Kas tai? Lenino pranašystės, kad jiems (Rusijai) naudingi idiotai (Vakarai) patys nuvys sau virvę, kuria ir bus pakarti? Ar tyli NATO galo pradžia, Rusijai pagaliau sulaukus savo triumfo ir suardžius aljanso narių vienybę, pasinaudojus golistiniu Prancūzijos sindromu ir noru sukurti JAV atsvarą strateginio gynybinio aljanso viduje (beprotybė arba išdavystė – nelygu kaip traktuosi tokią poziciją)? Juk ES ir NATO narių solidarumo pakirtimas ir visko pervedimas į dvišalius santykius ir yra didžioji Rusijos siekiamybė.

L. Donskis

Mes ilgai gyvenome Sovietų Sąjungoje ir gerai žinome jos palikimą, kurį kai kuriais atvejais Rusija sąmoningai dar komplikavo ir išplėtojo – pavyzdžiui, įšaldyti etniniai konfliktai Gruzijoje ir Padniestrėje, kuriais Rusija Gruzijai ir Moldovai paprasčiausiai neleidžia tapti stabiliomis ir Europos pripažįstamomis šalimis.

Koks tas Sovietų Sąjungos ir Rusijos sociopolitinis paketas, iš kurio išsivadavo tik trys šalys – Baltijos valstybės? Iš esmės tai autoritarinio kapitalizmo, megakorupcijos, kaip valdymo metodo, o ne kaip nukrypimo nuo normų ir įstatymų, ir etninių arba gentinių konfliktų samplaika. Kas ir kada atnarplios ją? Ir kada ES pagaliau atpažins ir pripažins šitą mazgą neatidėliotinos svarbos užduotimi – beje, savo pačios labui, atkovodama perspektyvias šalis ir tautas demokratiniam tautų sambūviui, o ne Kremliaus geopolitiniam pasiansui.

Ne tik apie Rusiją

Čia jau kalba nebeeina apie Rusiją ir apie tai, kas mums racionaliau – ar nepasitikėti ja ir nuolat akylai stebėti jos retoriką bei realią politiką, ar suteikti jai šansą priartėti prie savęs. Šio klausimo svarstymas prašyte prašosi platesnio nūdienos įvykių konteksto.

Šioje vietoje sutarimo ir savitarpio supratimo tarp mūsų ir vakarų europiečių nėra ir dar ilgai nebus. Saugumo jausmas ir pasitikėjimas nėra išprotaujami dalykai. Jie remiasi konkrečia patirtimi, o ne teorija. Jei Prancūzija gali parduoti strateginę puolamąją ginkluotę Rusijai, gelbėdama savo bankrutuojančias laivų statyklas ir sykiu siekdama atimti strateginės ekonominės partnerystės su Rusija monopoliją iš Vokietijos, ES ir NATO narės Baltijos šalys niekada tokio veiksmo nesupras. Lygiai kaip nesupras prancūzų pavyzdžiu sekančių kitų NATO narių, kurios jau puolė rungtis su Prancūzija siekdamos Rusijai parduoti kaip galima daugiau modernios ginkluotės.

Mūsų akyse vyksta dar du didžiulės svarbos įvykiai. Pirmiausia akyse baigiama suryti mūsų draugė ir sąjungininkė Ukraina. Ji jau dabar yra Rusijos ir Gazpromo integruota. Dar daugiau, Viktoro Janukovičiaus signalai Rusijai – skubus Ukrainos istorijos vadovėlių koregavimas ir net atsisakymas Holodomorą laikyti ukrainiečių tautos genocidu, t.y. itin skaudus smūgis ukrainiečių politiniam-istoriniam pasakojimui apie savo šalies tragediją bei jų nacionaliniam orumui (pagaliau, tiesiog tiesai ir faktams) – byloja apie tai, kad Vakarai akyse pralaimi Ukrainą.

L. Donskis

Kas tai? Lenino pranašystės, kad jiems (Rusijai) naudingi idiotai (Vakarai) patys nuvys sau virvę, kuria ir bus pakarti? Ar tyli NATO galo pradžia, Rusijai pagaliau sulaukus savo triumfo ir suardžius aljanso narių vienybę, pasinaudojus golistiniu Prancūzijos sindromu ir noru sukurti JAV atsvarą strateginio gynybinio aljanso viduje (beprotybė arba išdavystė – nelygu kaip traktuosi tokią poziciją)? Juk ES ir NATO narių solidarumo pakirtimas ir visko pervedimas į dvišalius santykius ir yra didžioji Rusijos siekiamybė.

Istorinis revanšizmas

Niekas taip nepakerta ES ir NATO kaip tylus istorinis revanšizmas ir nepasitikėjimas savo strateginiais partneriais bei išskirtinių teisių sau reikalavimas (tai, ką analitikai vadina French exceptionalism). Esama čia ir kito aspekto, kurį taikliai pakomentavo prancūzų filosofas André Glucksmannas: nežabotas galios ir įtakos troškimas, kuris veda į artimus santykius tik su galingais partneriais.

Pridurčiau – sykiu su revizionistinėmis, revanšistinėmis, savo istorinių kompleksų ir sąskaitų su pasaulio lyderiu JAV turinčiomis valstybėmis. Į šią kategoriją patenka Kinija ir Iranas, bet visų pirma minėtina Rusija, kuri Prancūzijai kultūriškai ir istoriškai gerokai artimesnė ir sykiu daug labiau prognozuojama, nei kitos revizionistinės ir revanšistinės valstybės. Pagaliau, išsipildo ir buvusios pasaulio lyderės svajonė – jai tenka išskirtinė misija modernizuoti vienos iš dviejų XX amžiaus galingiausių valstybių strateginę ginkluotę. Pabrėšiu – ne JAV, o Prancūzijai. O juk tokia parama yra savosios galios ir įtakos simbolinio susigrąžinimo (nesvarbu, kad trumpalaikio ir gan iliuzinio) gestas.

Mūsų akyse vyksta dar du didžiulės svarbos įvykiai. Pirmiausia akyse baigiama suryti mūsų draugė ir sąjungininkė Ukraina. Ji jau dabar yra Rusijos ir Gazpromo integruota. Dar daugiau, Viktoro Janukovičiaus signalai Rusijai – skubus Ukrainos istorijos vadovėlių koregavimas ir net atsisakymas Holodomorą laikyti ukrainiečių tautos genocidu, t.y. itin skaudus smūgis ukrainiečių politiniam-istoriniam pasakojimui apie savo šalies tragediją bei jų nacionaliniam orumui (pagaliau, tiesiog tiesai ir faktams) – byloja apie tai, kad Vakarai akyse pralaimi Ukrainą.

Gali tapti gedulingu maršu

Jei tai taps abejonių nekeliančiu faktu ir jei ES bei NATO neatsikvošės, tai taps Europos Rytų partnerystės programos ir politikos laidotuvėmis ir gedulingu maršu, po kurio Moldovos ir Gruzijos galutinis atplėšimas nuo Europos bus viso labo tik laiko klausimas.

O svarbiausia, kad Rusija pirmą kartą per visą savo moderniąją istoriją pakeitė savo galios ir ginkluotės paradigmą. Iki šiol ginkluotės požiūriu ji buvo savipakankama valstybė, kurios karinė galia nuo Sovietų Sąjungos iki nepriklausomos Rusijos simbolizavo šios didžiosios šalies mokslo ir technologijų potencialą bei iššūkį, išdidžiai mestą JAV.

Šiandien Rusija tyliai nustojo akcentavusi savo gebėjimą pačiai pasigaminti geriausią ginkluotę pasaulyje (jos karinis laivynas toli atsilieka ne tik nuo JAV, bet ir nuo britų bei prancūzų) ir pradėjo sparčiai pirkti modernią ginkluotę iš Izraelio, Prancūzijos, Nyderlandų ir kitų NATO šalių. Vadinasi, Vakarai vardan savo trumpalaikių tikslų ir ekonominės konjunktūros ginkluoja galimą Rusijos agresiją Kryme ir kitur. Gal ir Baltijos jūroje.

Reikės kalbėtis apie ribas

Neabejoju, kad artimiausiu metu NATO bus priversta pradėti itin atvirus pokalbius apie ribas ir įsipareigojimus, kurie šiandien aiškiai pažeisti. Lygiai kaip teks prabilti apie aštrią euroatlantizmo strategijos krizę. Mes tyliai džiaugėmės sąlygine ramybe ir laiku, kurį galėjome panaudoti tam, kad mūsų valstybė atsistotų ant kojų ir mes pradėtume aktyviai konstruoti ateities strategiją. O dabar ateina laikas sakyti nemalonią tiesą sau ir partneriams.

Tokios Europos krizės kaip dabar nebuvo ilgai. Pasirodo, buvo laimėtas tik vienas Šaltojo karo etapas, privedęs prie Sovietų Sąjungos kracho. Dabar aiškėja, kad pavojus kyla pačiam ES projektui, NATO ir atlantizmui – patiems moderniųjų Vakarų saugumo pamatams.

Nedramatizuoju – šią krizę Europa ir JAV gali įveikti, ir greičiausiai ją įveiks. Bet teks pradėti nuo atvirumo ir nemalonios tiesos pripažinimo. Vieną kartą reikia pradėti kalbėti apie tai, kas mus jungia ir už ką mes pasiruošę kovoti. O ne statyti vieni kitus prieš įvykusius faktus ir mėginti suvesti sąskaitas su XX amžiaus istorija.

Leonido Donskio blogas

Renginio dalyviai, URM nuotr.

Pasak ministro, Aljanso „atvirų durų” politika aiškiai pabrėžiama ir NATO Generalinio Sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno paskirtos ekspertų grupės gegužės 17 dieną pateiktose rekomendacijose dėl naujosios NATO Strateginės koncepcijos.

Šiuo renginiu Vilniaus rotušėje buvo paminėtas Vilniaus dešimtuko įkūrimo dešimtmetis ir siekiama paskatinti narystės NATO siekiančios Gruzijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos bei Juodkalnijos tarpusavio bendradarbiavimą, panašiai kaip Vilniaus dešimtuko šalių.

„Vilniaus dešimtuko iniciatyva, be abejo, buvo sėkminga. Ji įrodė, kad valstybės kandidatės buvo pasirengusios prisidėti prie euroatlantinio saugumo kūrimo ne per konfrontaciją ir naujų skiriamųjų linijų brėžimą, bet per bendradarbiavimą ir sutarimo paiešką. Nuspręsdamos dirbti kartu dar prieš stojimą, kandidatės išlaikė esminį testą ir parodė pasirengimą prisijungti prie organizacijos, kurios veikla grindžiama konsensusu“, – diskusijoje sakė A. Ažubalis.

Jo įsitikinimu, visos narystės NATO siekiančios valstybės turi bendrą tikslą – didesnį saugumą ir stabilumą euroatlantinėje erdvėje.

„Šis bendras tikslas galėtų dar kartą tapti galingu katalizatoriumi suvienijant jų pastangas“, – teigė ministras.

Diskusijoje Vilniuje taip pat dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Gruzijos užsienio reikalų ministras Grigolis Vašadzė, Kroatijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius politiniams reikalams Davoras Božinovičius, Seimo Užsienio komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, aukšti Vilniaus dešimtuko ir narystės NATO siekiančių valstybių pareigūnai bei akademinės bendruomenės atstovai.

Šių metų gegužės mėnesį sukanka 10 metų, kai pirmą kartą Vilniuje kartu susitiko tuomet NATO narystės siekiančių šalių – Albanijos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Makedonijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos – užsienio reikalų ministrai. Susitikimo metu buvo nuspręsta solidariai bendradarbiauti siekiant euroatlantinės integracijos tikslų. Prie šios grupės vėliau prisijungus Kroatijai, grupė tapo žinoma Vilniaus dešimtuko vardu.

Solidarumo, vieningos ir laisvos Europos idėjomis pagrįsta Vilniaus dešimtuko iniciatyva yra vienas didžiausių Lietuvos diplomatinių laimėjimų, padėjusių šios grupės valstybėms tapti NATO narėmis. Vilniaus procesas taip pat reikšmingai prisidėjo prie naujos Europos saugumo struktūros kūrimo bei demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės plėtimo. Vilniaus dešimtukas – viena žymiausių Lietuvos diplomatijos iniciatyvų.

URM ir nato.lt inf.

M. Albright pristato ekspertų grupės rekomendacijas, nato.int

„Praeitą rugpjūtį, kada inicijavau naujosios NATO strateginės koncepcijos kūrimo procesą, aš pažadėjau, kad tai bus atviriausias ir skaidriausias įeisiantis į Aljanso istoriją procesas. Ekspertų grupė, be abejonės, įgyvendino šį pažadą“ – pradėdamas posėdį sakė NATO generalinis sekretorius.

Dokumente, kuris pavadintas „NATO 2020: užtikrintas saugumas, dinamiškas bendradarbiavimas“ (NATO 2020: Assured Security; Dynamic Engagement), pateikiamos ekspertų grupės išvados, paengtos po seminarų ir konsultacijų su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslininkais ir pareigūnais Aljanso narėse ir partnerėse, ir plačiau aptariami aktualiausi klausimai.

Rekomendacijose atspindėti ir pagrindiniai Lietuvos interesai. Svarbiausi Aljanso tikslai – kolektyvinė gynyba, atgrasymo politika ir kt., laikomi nekintančiais. Akcentuojamas poreikis užtikrinti realų Aljanso pasiruošimą atsakyti į saugumo iššūkius, o svarbiausia – konvencines grėsmes. Dokumente taip pat įvardijamos pagrindinės Aljanso narėms kylančios grėsmės – terorizmas, kibernetinis saugumas, masinio naikinimo ginklų platinimas, klimato kaita, energetikos infrastruktūros apsauga.

Remdamasis šiomis rekomendacijomis NATO generalinis sekretorius parengs naujos NATO Strateginės koncepcijos pirminį projektą ir ankstyvą rudenį perduoti jį šalims narėms svarstyti. Dokumentą planuojama patvirtinti kitame Aljanso vadovų susitikime, kuris vyks Lisabonoje šių metų lapkričio mėnesį.

„NATO yra daugiau nei tik karinis aljansas, tai ir politinė bendruomenė <…> NATO yra organizacija, kurios narėmis valstybės nori tapti ne vien dėl to, ką ji veikia, tačiau taip pat dėl to, ko ji siekia, ir dėl to, kuo jos narės tiki“ – baigdama sakė ekspertų grupės vadovė M. Albright.

Kolektyvinė gynyba – vienas svarbiausių Lietuvos siekių

Vienas svarbiausių Lietuvos siekių koncepcijos kūrimo procese – kolektyvinės gynybos principas, įtvirtintas Vašingtono sutarties 5 straipsnyje, turi būti užpildytas konkrečiu turiniu: gynybos planais, tolygia infrastruktūros plėtra, pratybomis pagal 5 straipsnio scenarijų ir kt. Lietuva siekia, kad Aljanso infrastruktūra turėtų būti paskirstyta geografiškai tolygiai, taip pat daugiau dėmesio skiriant tiems regionams, kuriuose konvencinių ir kitų grėsmių lygis yra aukštesnis. Pabrėžtina JAV branduolinio buvimo Europoje svarba, kaip vienas svarbiausių Aljanso atgrasymo politikos elementų.

Lietuvos poziciją dėl naujosios NATO Strateginės koncepcijos ekspertų grupės atstovams kovo 24 dieną pristatė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Taip pat ji buvo pateikta Lietuvos atstovams dalyvaujant strateginiuose seminaruose ir dvišaliuose susitikimuose.

Aljanso durys turi būti visuomet atviros Europos šalims norinčioms tapti narėmis ir atitinkančioms narystei keliamus kriterijus. Reikia siekti, kad NATO ir Rusijos santykiai būtų pagrįsti vertybėmis, pasitikėjimo skatinimu ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymu. Taip pat reikia siekti sukurti naujus mechanizmus ir instrumentus, kurie būtų skirti kovai su naujomis grėsmėmis visų pirma energetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityse.

NATO Strateginė koncepcija – tai kertinis Aljanso veiklos dokumentas, nustatantis NATO tikslus ir uždavinius, įvertinantis strateginę saugumo aplinką ir pokyčių perspektyvą bei apibrėžiantis Aljanso pajėgų plėtros kryptis. 2009 metais vykusiame NATO šalių narių vadovų susitikime Strasbūre ir Kelyje nutarta pradėti rengti naują NATO Strateginę koncepciją. Šiuo metu galioja 1999 metais Vašingtono viršūnių susitikimo metu patvirtinta koncepcija.

nato.lt

Rasa Juknevičienę ir Robertas Gatesas, KAM nuotr.

Susitikimo metu buvo aptartas JAV ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas ir jo perspektyvos, taip pat naujai besiklostantys JAV ir Rusijos santykiai.

JAV gynybos sekretorius išsakė nuomonę, kad JAV administracija remia bendras NATO ir JAV karines pratybas kaip praktinį NATO kolektyvinės gynybos garantijų įrodimą. Jis paminėjo, kad jau suplanuotos tokio pobūdžio pratybos Baltijos jūros regione. JAV gynybos sekretorius taip pat pabrėžė NATO reformų svarbą efektyviai aljanso veiklai: „Reikia siekti, kad būtų efektyviai paskirstomi resursai ir tobulinamas sprendimų priėmimas,” – sakė JAV pareigūnas. Apibendrindamas kolektyvinės gynybos temą, R. Gatesas pakvietė Lietuvos atstovus būti aktyvius šioje srityje ir teikti siūlymus dėl NATO reformų.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė padėkojo JAV karinėms pajėgoms už šių metų rudenį jau trečią kartą dalyvauti NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse atvyksiančius JAV karius su naikintuvais. JAV gynybos sekretorius R. Gatesas pasakė, kad JAV remia poziciją, kad NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse būtų tęsiama iki 2018 metų ir vėliau. 2009 metais NATO nusprendė pratęsti oro policijos misiją Baltijos valstybėse iki 2014 metų pabaigos.

Susitikime taip pat buvo aptarti JAV santykiai su Europos šalimis ir dvišalis Amerikos ir Rusijos bendradarbiavimas karinėje srityje. Pasak JAV gynybos sekretorius, JAV stengiasi įtraukti Rusiją į bendradarbiavimą strateginės ginkluotės plotmėje.

Vizito JAV metu, balandžio 29 d., krašto apsaugos ministrė Pensilvanijos valstijos sostinėje Harisburge susitiko su valstijos gubernatoriumi Edwardu Rendellu (Edward Rendell). Ministrė padėkojo Pensilvanijos atstovui už bendradarbiavimą su Lietuvos institucijomis pagal Valstijos partnerystės programą (State Partnership Program), taip pat įgyvendinant mainų mokslų srityje programas.

Balandžio 29 d. R. Juknevičienė taip pat susitiko su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vade generole Jessica L. Wright. Lietuvos krašto apsaugos ministrė ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadė sutarė siekti, kad kuriama bendra Lietuvos ir JAV policijos operacinę mokymo ir sąveikos grupė (angl. Police Operational Mentor and Liaison Team), kuri veiks Afganistano Goro provincijoje ir padės mokyti vietos policininkus, būtų dislokuota provincijoje dar šiais metais.

Ministrė taip pat domėjosi Pensilvanijos valstijos patirtimi formuojant ir naudojant kariuomenės rezervą, nes valstija turi ilgalaikes tradicijas šioje srityje ir pavyzdinę rezervo sistemą.

Baltijos šalių kariuomenes ir Pensilavanijos nacionalinė gvardiją sieja glaudus bendradarbiavimas karinėje srityje. Šiemet Pensilvanijos nacionalinės gvardijos lengvųjų šarvuočių kuopa planuoja dalyvauti Latvijoje vyksiančiose tarptautinėse pratybose „Kardo kirtis” („angl. Sabre Strike”), o 2011 metais – Lietuvoje organizuojamose tarptautinėse pratybose „Gintarinė viltis” (angl. „Amber Hope”).

KAM informacija

MiG-29, KAM nuotr.

Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau trečią kartą. Prieš tai jie Baltijos oro erdvę saugojo 2006 m. sausio–kovo mėnesiais ir 2008 m. kovą–birželį su naikintuvais MiG-29. Dabartinę, jau trečiąją, lenkų pamainą, kurių dauguma yra atvykę iš Lenkijos KOP 23-ios Aviacijos bazės ir 1-os Taktinės eskadrilės, kurie yra šalia sostinės Varšuvos esančiame mieste Minsk Mazowiecki. Lenkų trečiąją pamainą „Eagle 3“ (liet. „Erelis 3“) sudarys beveik 100 karių, iš kurių aštuoni yra lakūnai. Pamainai vadovaus pulkininkas leitenantas Robertas Kozakas (Robert Kozak), 1-os Taktinės eskadrilės vadas. Lenkijos kariams, atvykusiems iš Minsk Mazowiecki, tai bus jau antroji misija Baltijos valstybėse. Pirmą kartą jie patruliavo 2006 metais.

Oro policijos misijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos karinių oro pajėgų vadas brigados generolas Artūras Leita, Prancūzijos ambasadorius Lietuvai J. E. Francois Laumonier, Lenkijos ambasadorius Lietuvai J. E. Januszas Skolimowskis (Janusz Skolimowski), Lenkijos ambasadorius Latvijai J. E. Jerzis Marekas Nowakowskis (Jerzy Marek Nowakowski), Prancūzijos Oro erdvės gynybos ir operacijų vadas brigados generolas Michelis Léné (Michel Léné), Lenkijos karinių oro pajėgų taktinio oro pajėgų sparno vadas, laikinai einantis Lenkijos karinių oro pajėgų vado pareigas brigados generolas Stefanas Rutkowskis (Stefan Rutkowski), Lietuvos KOP Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Audronis Navickas, Latvijos ir Estijos KOP atstovai, Šiaulių miesto atstovai.

Baigiantys misiją Prancūzijos kariai patruliavo su keturiais naikintuvais Mirage-2000. Vienu metu misiją vykdė iki 140 karių. Kariai keitėsi rotacijos būdu kas 1–2 mėnesius. Pirmuosius du misijos m4nesius kontingentui vadovavo Prancūzijos junginiui vadovavo pulkininkas leitenantas Chrisotphe Michelis (Chrisotphe Michel), likusius – pulkininkas leitenantas Sébastienas Vallette (Sébastien Vallette). Misijos metu Prancūzijos KOP naikintuvams ir technikai teko gana didelis žiemos šalčių išbandymas, visgi treniruotės skrydžiams naikintuvai Mirage-2000 kilo daugiau nei 140 kartų. Prancūzijos kariai taip pat intensyviai bendravo su Šiaulių miesto Romuvos vidurine ir Juliaus Janonio gimnazija, kur buvo dėstomos prancūzų kalbos pamokos, bendraujama su mokiniais. Prancūzijos junginį aplankė per 20 įvairių mokyklų moksleivių grupės, karo veteranai, Šiaulių vaikų globos namų auklėtiniai.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse po tris mėnesius tarnavo Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, JAV ir Lenkijos kariai, nuo 2006 metų pavasario prasidėjusiame keturių mėnesių rotacijos cikle – Turkijos, Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos kariai. Rumunijos karinių oro pajėgų kariai misijoje dalyvavo tris mėnesius, Portugalijos kariai – pusantro mėnesio, norvegai, lenkai, vokiečiai bei amerikiečiai – po tris mėnesius, vėliau tarnavę danai, čekai, vokiečiai ir misiją baigsiantys prancūzai – keturis mėnesius. Dabar atvykęs Lenkijos kontingentas taip pat tarnaus keturis mėnesius.

Oro erdvės apsaugą Lenkijos kontingentas vykdys su naikintuvais MiG-29, kurie išvysto viršgarsinį greitį, gali vykdyti užduotis bet kokiu paros metu, bet kokiomis oro sąlygomis. Naikintuvas sukurtas artimam ir vidutinio nuotolio oro mūšiams, prireikus gali naikinti antžeminius taikinius.

Naikintuvo taktiniai-techniniai duomenys:
Sparno mojis: 11, 36 m
Ilgis: 17.32 m
Maksimalus pakilimo svoris: 18 500 kg
Maksimalus greitis: apie 2300 km/val. esant 12 000 m aukštyje
Skrydžio nuotolis: 1,500 km; padidintas su išorinėmis kuro talpyklomis 2.100 km
Kilimo greitis: 19 800 m /min. (333 m /sek.)
Maksimalus pakilimo aukštis: 17 500 m
Jėgainė: du varikliai Izotow RD-33, kiekvieno iš jų trauka 49.40 kN (81.40 kN naudojant forsažą).

KAM informacija

Madeleine Albright, nato.int

Tai trečiadienį spaudos konferencijoje ptranešė NATO atstovas spaudai Jamesas Appathurai (Džeimsas Apaturajus).

Jis patikslino, kad po to dokumentas, parengtas M.Albright vadovaujamų tarptautinių ekspertų grupės, bus toliau tobulinamas. Birželyje Briuselyje jį apsvarstys Aljanso šalių gynybos ministrai. Po to A.F.Rasmussenas, pasikonsultavęs su NATO narėmis, parengs savo pranešimą.

Iki NATO viršūnių susitikimo Lisabonoje, kur numatoma patvirtinti naująją strateginę koncepciją, generalinis sekretorius sušauks bendrą užsienio reikalų ir gynybos ministrų posėdį, “kad padėtų paskutinius taškus”, sakė J.Appathurai.

Jis nurodė, kad trečiadienį A.F.Rasmussenas sušaukė NATO Tarybos posėdį, kuriame dalyvavo ambasadoriai, kad būtų pradėti vykdyti sprendimai, priimti neseniai vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų pasitarime Taline. Nauja strateginė koncepcija buvo viena svarbiausių ministrų diskusijos temų.

Žurnalistų paklaustas apie NATO požiūrį į naują Rusijos karinę doktriną, J.Appathurai sakė: “Sąjungininkų nuomone, nauja Rusijos karinė doktrina vaizduoja NATO ir NATO plėtrą kaip pirmąją grėsmę iš užsienio Rusijai. Tai yra anachronizmas ir neatitinka tikrovės”.

“Bet mes perskaitėme visą doktrinos tekstą, kuriame taip pat sakoma, kad Rusija suinteresuota partneryste su NATO, nori gilinti bendradarbiavimą. Tai yra, dokumente esama savotiškos pusiausvyros, ir tai mes sveikiname”.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.

A.F.Rasmussenas, Harald Dettenborn nuotr., securityconference.de

“Pelenų debesis neturi jokio neigiamo poveikio mūsų operacijoms ar teritorinei gynybai, – sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) per spaudos konferenciją. – Mūsų operacijos Afganistane nėra neigiamai paveiktos”.

Anksčiau buvo praneštas, jog NATO naikintuvų, pastaruoju metu skraidžiusių virš Europos, varikliuose rasta iš įsiurbtų vulkaninių pelenų susidariusio stikliškos medžiagos sankaupų.

Tai pirmadienį agentūrai AFP pranešė vienas aukštas JAV pareigūnas, o ši žinia verčia spėti, jog ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje gali paveikti Europos karinius pajėgumus.

“Sąjungininkų (naikintuvų) F-16 varikliuose po skrydžių rasta stikliškų sankaupų”, – pareigūnas sakė žurnalistams Briuselyje, vėliau paaiškinęs, kad vulkaniniai pelenai paveikė vieno lėktuvo variklį.

Pareigūnas nenurodė, kurios šalies naikintuvui tai atsitiko, bet anksčiau (penktadienį) apie panašias problemas dėl pelenų debesies pranešė Suomija, kuri nėra NATO narė.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.

nato.int

Tai interviu radijui “Kuku” trečiadienį patvirtino Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas).

Pasak U.Paeto, niekas neatšaukė savo atvykimo į Taliną.

Kad dalyvaus konferencijoje, jau patvirtino JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas (Deividas Milibandas) anksčiau įspėjo, kad nedalyvaus susitikime dėl artėjančių rinkimų šalyje. Su transportu susijusias problemas kol kas sprendžia Kanados ir Gruzijos delegacijos.

Pirmosios delegacijos atvyks į Taliną jau trečiadienio vakarą, o daugumos jų laukiama ketvirtadienį pirmojoje dienos pusėje.

Kaip sakė U.Paetas, pasirengimas susitikimui vyksta pagal grafiką. Jis pridūrė, kad nėra tikras, ar galės laiku atvykti į Taliną visi žurnalistai, kurie nušvies susitikimą.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.

NATO Generalinis Sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas Maskvoje, nato.int

“Tikiu, kad PRG, kurioje dalyvautų Rusija, sudarytų naują Europos saugumo sistemą, kurią norėtume matyti”, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė NATO generalinis sekretorius.

Pasak NATO generalinio sekretoriaus, būtinybę sukurti Europos PRG sistemą lemia didėjantis raketų pavojus, kurį kelia tokios šalys kaip Iranas.

“Tol, kol pasaulyje egzistuoja branduolinis ginklas, mums bus reikalingos branduolinio atgrasinimo priemonės. Suprantama, jeigu kalbame apie atgrasinimo priemones, reikia kalbėti apie priešraketinę gynybą”, – pažymėjo A. F.Rasmussenas.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.

Rasa Juknevičienė, KAM nuotr.

Tuo metu premjeras Andriu Kubilius sakė matantis “bendrą reikalą”, pasirūpinti, kad finansavimas krašto apsaugai augtų.

Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame Vyriausybės pasitarime R.Juknevičienė teigė pristačiusi padėtį krašto apsaugos sistemoje, kuri “nėra pati geriausia”.

“Šiuo metu Lietuva su savo finansavimu yra nukritusi iki 0,9 proc., artėjame prie 0,8 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai reiškia, kad mes galime būti nebepajėgūs būti NATO nariais, nebepajėgūs atlikti tų funkcijų, kurios mums priklauso. Solidarumas yra labai svarbu, ir jei mes neįdėsime bent minimalaus indėlio iš savo pusės, norėdami būti pasiruošę ginti savo kraštą, tai ir NATO greitai pradės kelti klausimą, “ar jūs norite būti nariais”", – po pasitarimo žurnalistams sakė R.Juknevičienė.

Ministrė dabartinę krašto apsaugos sistemos situaciją palygino su buvimo “prie bedugnės krašto” ir teigė, kad prie to ją privedė “ilgametis krašto apsaugos nefinansavimas, didelė propaganda sakant žmonėms, kad viskas yra tvarkoje, (…) dar krizė, finansavimo sumažinimas”. Pasak jos, jei tai užsitęstų, gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui.

“Iki šiol nebuvo rimto rezervo rengimo plano, mes gi nemokome savo žmonių ginti valstybės, o karo sąlygomis tokios mažos kariuomenės keleto tūkstančių vyrų tikrai neužtektų. Aš noriu tikėtis, kad to karo niekada nebus, bet tie, kurie nesiruošia, visada ir sulaukia didžiausių grėsmių”, – kalbėjo R.Juknevičienė.

Pasak jos, NATO Lietuvai nuolat priekaištaujama dėl pernelyg menko finansavimo. KAM vadovės teigimu, neprašoma didinti finansavimą šiemet, o kalbama apie “apie kitus metus, apie atsigavimą, apie ateitį”.

“Kalbėjome apie kitų metų biudžetą, kad kristi žemiau 1 proc. būtų nepadoru net ir krizės sąlygomis. Net ir krizės sąlygomis estai užtikrina savo finansavimą iki 1,8 proc. (nuo BVP – BNS) ir planuoja kitais metais artėti prie 2 proc., latviai, kuriuos krizė palietė dar labiau, ir tai nenukrito žemiau 1 procento. (…) Jei mes taip elgiamės, kodėl taip nesielgti lenkams, estams, latviams?” – klausė R.Juknevičienė.

Premjeras A.Kubilius po pasitarimo sakė, jog kol kas anksti kalbėti apie ateinančių metų biudžetą, tačiau pabrėžė, kad

“ministrė, žinodama, kad reikia iš anksto rūpintis, padarė gerą darbą”.

“Šiais sunkiais finansiniais laikais nebuvo labai paprasta, bet ateityje aš matau mūsų visų bendrą reikalą pasirūpinti, kad tikrai nemažėtų finansai, augtų ir pasiektume bent jau 1 proc., nors NATO standartas yra 2 procentai”, – sakė Vyriausybės vadovas, pabrėžęs, jog negirdėjo kalbų, kad dėl per mažo gynybos finansavimo Lietuva gali būti išmesta iš NATO.

KAM skirti asignavimai iš valstybės biudžeto siekia 850 mln. litų, tai sudaro 0,9 proc. nuo BVP. Lietuva, kaip ir kitos NATO narės, yra įsipareigojusios gynybai siekti skirti 2 proc. nuo BVP.

Gynybai skiriamo BVP dalis šiek tiek geriau atrodė praėjusių metų pabaigoje ir siekė truputį daugiau nei 1 proc., tačiau pasikeitus BVP prognozėms šis santykis pablogėjo, nors asignavimų suma liko tokia pati.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.