Praėjo jau mėnuo laiko po to, kai Prancūzija pranešė, kad sutiko parduoti modernų „Mistral“ klasės karo laivą Rusijai. Maskva norėtų pirkti iš viso keturis tokius modernius amfibinius atakų laivus, vieno šio laivo vertė – apie 500-600 milijonų eurų (1,7 – 2,1 mlrd. litų), planuojama, kad laivai galėtų būti pradėti eksploatuoti jau 2015-aisiais.

"Mistral" klasės laivas, Prancūzijos gynybos ministerijos nuotr.

Apie sandėrį pirmą kartą pradėta kalbėti praeitų metų lapkritį, kai Vladimiras Putinas lankėsi Prancūzijoje. Pastaruoju metu šis klausimas neduoda ramybės tarptautinei bendruomenei, šia tema diskutuojama įvairaus formato vyriausybiniuose susitikimuose, galimos sandėrio pasekmės plačiai analizuojamos žiniasklaidoje.

„Mistral“ yra galingas 199 metrų ilgio amfibinis desanto laivas, galintis gabenti tankus, sraigtasparnius ir kitokią stambių gabaritų ginkluotę bei suteikiantis galimybę atlikti sudėtingus išsilaipinimus Šis laivas Prancūzijos karo laivyne pagal dydį yra antras po lėktuvnešio “Charles de Gaulle”. Tokio tipo laivų prancūzai lig šiol nėra pardavę jokiai užsienio valstybei. Pasak savaitraščio „The Eonomist“, Rusijos karinio jūrų laivyno vadas admirolas Vladimiras Vysotsky‘is yra pareiškęs, kad jei Rusija būtų turėjusi tokių laivų 2008-aisais, karas prieš Gruziją būtų laimėtas per 40 minučių, vietoje 26 valandų.

Pasak tarptautinės teisės eksperto Dainiaus Žalimo, gali būti, kad šis sandėris pažeidžia tam tikrus tarptautinius dokumentus: „manytume, kad pardavimas nesuderinamas su ES Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, apibrėžiančios bendras karinės technologijos ir įrangos eksporto kontrolės taisykles, 2 straipsnyje nustatytais antruoju, trečiuoju, ketvirtuoju, penktuoju ir šeštuoju kriterijais. Todėl vykdant pardavimą gali būti pažeistas ES Sutartyje įtvirtintas valstybių narių solidarumo principas ir 29 (buv. 15) straipsnyje nustatyta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad nacionalinė politika atitiktų Sąjungos pozicijas“.

Vasario pabaigoje Ispanijoje vykusiame neformaliame ES gynybos ministrų susitikime dalyvavusi krašto apsaugos ministrė kėlė klausimą dėl karinės įrangos pardavimo trečiosioms šalims, ypač kai šios įvardija bendras ES ir NATO gynybos struktūras priešiškomis ir akcentavo, kad vienai kuriai nors NATO ar ES valstybei priėmus sprendimą dėl karinės įrangos perdavimo trečiajai šaliai, visoms ES ir NATO narėms tenka tam tikra atsakomybė už tos įrangos tolesnį panaudojimą.

Prancūzijos ambasadorius: „Mistral“ charakteristikos panašios į civilinio laivo

Siekiant atkreipti dėmesį į šį klausimą aktyviai įsitraukė ir pilietinė visuomenė: buvo surengtas piketas prie Prancūzijos ambasados, internete raginama pasirašyti peticiją prieš laivų pardavimą, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininkė Gintarė Skaistė atviru laišku kreipėsi į Prancūzijos ambasadorių Lietuvoje: „norėtume atkreipti Prancūzijos Vyriausybės dėmesį svarstant klausimą dėl karinio jūrų laivo „Mistral“ pardavimo Rusijai, jog Rusija nėra NATO narė, bei priminti Rusijos karinius veiksmus su kaimynine šalimi Gruzija“. Atvirame laiške taip pat raginama prisiminti Sovietų Sąjungos agresiją prieš Suomiją, Lenkiją, Kaukaze ir Baltijos valstybėse, atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų valstybė ribojasi su militarizuota Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritimi, Baltijos jūros dugnu tiesiamą dujotiekį Nord-Stream ir neparduoti Rusijai minėtų laivų.

Atsakydamas į šį laišką Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Francouis Laumonier pareiškė, kad Prancūzija yra NATO ir ES narė bei gerbia bendras laisvės, atsakomybės i pagarbos vienas kitam vertybes. Ambasadorius akcentavo, kad jo šalies naikintuvai patruliuoja Lietuvos dangų, atlikdami NATO oro policijos misiją. Pasak Prancūzijos atstovo, reikėtų pradėti naują Europos ir jos santykių su Rytais skyrių. Ambasadorius taip pat pacitavo NATO generalinio sekretoriaus žodžius: „neturėtume izoliuoti Rusijos ir laikyti jos priešininke, o tuo labiau priešu“.

Tačiau, F. Lamonier taip pat pabrėžė: „Prancūzija nenori atsisakyti, o ir kitos Europos šalys daro tą patį, parduoti Rusijai laivo, kurį Jūs laikote karo laivu, kai tuo tarpu jo charakteristikos panašios į civilinio ir kuris negalėtų pakeisti geostrateginės Baltijos regiono situacijos“.

Prancūzijos ambasadoriaus teiginys, kad 199 metrų ilgio amfibinio atakų laivo, galinčio gabenti tankus, lėktuvus ir kitą stambių gabaritų ginkluotę, charakteristikos yra panašios į civilinio atrodo mažų mažiausiai keistai. Kita vertus, tai puikiai atspindi kai kurių Vakarų Europos valstybių požiūrį ir mūsų valstybės strateginės partnerystės su Prancūzija „vertę“.

Vadovaujantis tokia prancūziška logika galime prieiti išvadą, kad tanko techninės charakteristikos yra panašios į vikšrinio traktoriaus: abu jie turi po du vikšrus ir gali važiuoti. Todėl, pagrįstai kyla klausimas, kokia logika vadovautųsi Vakarų sąjungininkės Lietuvos užpuolimo atveju?

nato.lt