Jei gynybos finansavimas ateityje bus dar labiau mažinamas, Lietuva gali būti nebepajėgi būti NATO nare, pirmadienį pareiškė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Rasa Juknevičienė, KAM nuotr.

Tuo metu premjeras Andriu Kubilius sakė matantis “bendrą reikalą”, pasirūpinti, kad finansavimas krašto apsaugai augtų.

Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame Vyriausybės pasitarime R.Juknevičienė teigė pristačiusi padėtį krašto apsaugos sistemoje, kuri “nėra pati geriausia”.

“Šiuo metu Lietuva su savo finansavimu yra nukritusi iki 0,9 proc., artėjame prie 0,8 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai reiškia, kad mes galime būti nebepajėgūs būti NATO nariais, nebepajėgūs atlikti tų funkcijų, kurios mums priklauso. Solidarumas yra labai svarbu, ir jei mes neįdėsime bent minimalaus indėlio iš savo pusės, norėdami būti pasiruošę ginti savo kraštą, tai ir NATO greitai pradės kelti klausimą, “ar jūs norite būti nariais”", – po pasitarimo žurnalistams sakė R.Juknevičienė.

Ministrė dabartinę krašto apsaugos sistemos situaciją palygino su buvimo “prie bedugnės krašto” ir teigė, kad prie to ją privedė “ilgametis krašto apsaugos nefinansavimas, didelė propaganda sakant žmonėms, kad viskas yra tvarkoje, (…) dar krizė, finansavimo sumažinimas”. Pasak jos, jei tai užsitęstų, gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui.

“Iki šiol nebuvo rimto rezervo rengimo plano, mes gi nemokome savo žmonių ginti valstybės, o karo sąlygomis tokios mažos kariuomenės keleto tūkstančių vyrų tikrai neužtektų. Aš noriu tikėtis, kad to karo niekada nebus, bet tie, kurie nesiruošia, visada ir sulaukia didžiausių grėsmių”, – kalbėjo R.Juknevičienė.

Pasak jos, NATO Lietuvai nuolat priekaištaujama dėl pernelyg menko finansavimo. KAM vadovės teigimu, neprašoma didinti finansavimą šiemet, o kalbama apie “apie kitus metus, apie atsigavimą, apie ateitį”.

“Kalbėjome apie kitų metų biudžetą, kad kristi žemiau 1 proc. būtų nepadoru net ir krizės sąlygomis. Net ir krizės sąlygomis estai užtikrina savo finansavimą iki 1,8 proc. (nuo BVP – BNS) ir planuoja kitais metais artėti prie 2 proc., latviai, kuriuos krizė palietė dar labiau, ir tai nenukrito žemiau 1 procento. (…) Jei mes taip elgiamės, kodėl taip nesielgti lenkams, estams, latviams?” – klausė R.Juknevičienė.

Premjeras A.Kubilius po pasitarimo sakė, jog kol kas anksti kalbėti apie ateinančių metų biudžetą, tačiau pabrėžė, kad

“ministrė, žinodama, kad reikia iš anksto rūpintis, padarė gerą darbą”.

“Šiais sunkiais finansiniais laikais nebuvo labai paprasta, bet ateityje aš matau mūsų visų bendrą reikalą pasirūpinti, kad tikrai nemažėtų finansai, augtų ir pasiektume bent jau 1 proc., nors NATO standartas yra 2 procentai”, – sakė Vyriausybės vadovas, pabrėžęs, jog negirdėjo kalbų, kad dėl per mažo gynybos finansavimo Lietuva gali būti išmesta iš NATO.

KAM skirti asignavimai iš valstybės biudžeto siekia 850 mln. litų, tai sudaro 0,9 proc. nuo BVP. Lietuva, kaip ir kitos NATO narės, yra įsipareigojusios gynybai siekti skirti 2 proc. nuo BVP.

Gynybai skiriamo BVP dalis šiek tiek geriau atrodė praėjusių metų pabaigoje ir siekė truputį daugiau nei 1 proc., tačiau pasikeitus BVP prognozėms šis santykis pablogėjo, nors asignavimų suma liko tokia pati.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais.